Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti 3-iąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
SVARBU. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama tik tuo atveju, jei asmuo turi reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis
- Už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už darbo dienas pagal kalendorių, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautos draudžiamosios pajamos.
14 str. | Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Straipsnio redakcija įsigalioja nuo: 2022-01-01
Teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2022-04-01
Teisės akto statusas: Galiojantis
14 straipsnis. Ligos išmokos dydis
KEISTA:
2018 06 28 įstatymu Nr. XIII-1338 (nuo 2019 01 01)
(TAR, 2018, Nr. 2018-11433)
- Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
- Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
- Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
- Tik savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Turintiems darbo ar tarnybos santykius su darbdaviu (darbdaviais) ir vykdantiems savarankišką veiklą apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama, jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas, o jeigu meno kūrėjo statusą turintis asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, jam ligos išmoka pagal šį įstatymą nemokama.
KEISTA:
1. 2020 12 23 įstatymu Nr. XIV-125 (nuo 2021 01 01)
(TAR, 2020, Nr. 2020-28981)
2. 2021 06 08 įstatymu Nr. XIV-375 (nuo 2021 06 16)
(TAR, 2021, Nr. 2021-13640)
3. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-752 (nuo 2022 01 01)
(TAR, 2021, Nr. 2021-26584)
7. Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
8. Ligos išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.